Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vis dažniau pasitaiko situacija: perskaitai antraštę, širdis suvirpa nuo pasipiktinimo ar nuostabos, spusteli „dalintis” – ir tik po valandos sužinai, kad visa tai buvo išgalvota. Nesame vieni tokioje painiavoje. Informacijos srautas šiandien tiesiog neaprėpiamas, o kartu su juo auga ir gudriai suręstos dezinformacijos kiekis.
Klausimas nebe tas, ar susidursime su melagingu turiniu – susidursime tikrai. Klausimas tas, ar sugebėsime jį atpažinti prieš spėdami juo patikėti ar, dar blogiau, jį paskleisti toliau.
1. Patikrink, kas yra šaltinis
Skamba banaliai, bet dauguma žmonių šito tiesiog nedaro. Prieš patikint bet kokia informacija, verta pažiūrėti, kas ją paskelbė. Ar tai žinomas, ilgametę reputaciją turintis leidinys, ar puslapis, apie kurį niekada negirdėjai, o jo dizainas primena kažką sukurptą per naktį? Pasitikrink „Apie mus” skiltį, pažiūrėk, kas redakcijoje dirba, ar yra kontaktinė informacija. Jeigu šaltinis anonimiškas arba slepiasi už neaiškaus pavadinimo – tai jau signalas sustoti.
2. Neišsiduok emocijoms iš karto
Dezinformacija dažniausiai veikia būtent per jausmus – pyktį, baimę, pasipiktinimą. Kuo stipresnę emocinę reakciją sukelia žinutė, tuo didesnė tikimybė, kad ji sukurta manipuliuoti, o ne informuoti. Kai pastebi, kad širdis ima plakti greičiau skaitant antraštę, tai ir yra momentas sustabdyti save ir pagalvoti kritiškiau, o ne dalintis impulsyviai.
3. Perskaityk daugiau nei antraštę
Tai gal ir akivaizdu, bet realybėje dažnas tik nuslysta akimis per pavadinimą ir jau susidaro nuomonę. Antraštės dažnai kuriamos taip, kad sukeltų kuo daugiau paspaudimų – jos gali būti dviprasmiškos, iškraipytos ar tiesiog neatitinkančios pačio teksto turinio. Skirk minutę tikram straipsniui perskaityti prieš formuojant nuomonę ar juolab ja dalinantis.
4. Ieškok kitų šaltinių, patvirtinančių tą pačią informaciją
Jei kažkas iš tiesų svarbaus įvyko, apie tai turėtų rašyti ne vienas, o keli nepriklausomi šaltiniai. Jeigu apie „sensaciją” kalba tik vienas nežinomas puslapis, o rimti naujienų portalai apie tai tyli – tikėtina, kad reikalas nešvarus. Kryžminis patikrinimas yra vienas paprasčiausių, bet efektyviausių būdų atskirti tikrą įvykį nuo prasimanymo.
5. Atkreipk dėmesį į datą ir kontekstą
Dalis dezinformacijos plinta ne todėl, kad ji sukurta iš nieko, o todėl, kad sena naujiena arba nuotrauka pateikiama taip, tarsi ji būtų aktuali dabar. Nuotrauka iš vienos šalies gali būti pristatoma kaip įvykis kitoje, senas įrašas gali būti pateikiamas kaip šviežia žinia. Prieš tikint, verta pasitikrinti, kada iš tikrųjų vyko tai, kas vaizduojama, ir ar kontekstas tikrai atitinka aprašymą.
6. Pasidomėk, kas yra autorius
Žurnalistas su vardu, pavarde ir aiškia darbo istorija yra visai kitas dalykas nei anoniminis „redakcijos” tekstas be jokio atsakomybės ženklo. Jei autorius nurodytas, patikrink, ar jis egzistuoja, ką dar yra rašęs, ar jo vardas siejamas su patikimais leidiniais. Kartais užtenka vieno greito paieškos užklausimo, kad viskas taptų aišku.
7. Naudokis faktų tikrinimo įrankiais
Yra organizacijų ir platformų, kurios specializuojasi būtent dezinformacijos atpažinime – jos analizuoja plintančius mitus, patikrina vaizdo medžiagą, atseka nuotraukų kilmę. Nebijok pasinaudoti šiais įrankiais, kai kyla abejonių. Tai nėra silpnumo ženklas, priešingai – tai brandaus skaitytojo elgesys, kuris nebijo pasitikrinti, o ne apsimeta žinantis viską iš karto.
Vietoj taško – klaustukas prie kiekvienos naujienos
Galbūt geriausias įprotis, kurį galima išsiugdyti šioje informacijos jūroje, yra tiesiog sulėtinti tempą. Ne kiekviena žinia reikalauja momentinės reakcijos, ne kiekviena antraštė nusipelno tikėjimo be patikrinimo. Kritinis mąstymas nėra įgimtas talentas – tai raumuo, kurį reikia treniruoti kasdien, skaitant, abejojant, tikrinant.
Galų gale, kiekvienas kartas, kai sustojame prieš dalindamiesi ir užduodame sau klausimą „o iš kur tai žinoma?”, yra mažas indėlis į sveikesnę informacinę aplinką. Ne todėl, kad tapsime paranojikais, nepasitikinčiais niekuo, bet todėl, kad išmoksime skirti tikrą pokalbį nuo triukšmo, kuris tik apsimeta svarbiu.
