Gruodžio vakarą, kai už lango temperatūra krenta žemiau nulio, dauguma namų savininkų susiduria su ta pačia dilema – kaip išlaikyti šilumą namuose, nesugriaunant biudžeto. Šilumos siurbliai jau seniai nebe naujiena, tačiau apie jų realų efektyvumą šaltuoju metų laiku vis dar sklando keisti mitai. Vieni tvirtina, kad esant dideliam šalčiui įrenginys tiesiog nustoja veikti, kiti – kad sąskaitos vis tiek lieka panašios kaip su dujiniu katilu. Tiesa, kaip įprasta, yra kažkur per vidurį, ir ji priklauso nuo daugybės smulkmenų, kurias verta pažinti.
Kodėl šaltis nėra priešas, o tik iššūkis
Šilumos siurblys veikia principu, kuris kai kam skamba beveik neįtikėtinai – jis ištraukia šilumą iš oro net tada, kai už lango minusinė temperatūra. Fizika čia nemeluoja: net esant -15 laipsnių, ore vis dar yra šiluminės energijos, tiesiog ją reikia „surinkti“ ir suspausti iki naudingo lygio. Problema atsiranda tada, kai temperatūra krenta itin žemai – tuomet įrenginio efektyvumo koeficientas (COP) mažėja, o elektros suvartojimas atitinkamai auga. Būtent čia ir slypi didžioji dalis nesusipratimų dėl didelių sąskaitų.
Vis dėlto modernūs oro–vandens ar oro–oro sistemos modeliai, ypač tie su inverteriniu kompresoriumi, sugeba išlaikyti pakankamai stabilų darbą net iki -25 laipsnių. Skirtumas tarp gero ir vidutinio įrenginio šaltuoju metu gali siekti kelis šimtus eurų per sezoną – ir būtent ten slypi taupymo paslaptis.
Kur dingsta sutaupyti pinigai, jei siurblys parinktas netinkamai
Dažniausia klaida, kurią daro namų savininkai, – bandymas sutaupyti perkant per silpną arba per prastos kokybės įrenginį. Rezultatas paradoksalus: siurblys, kuris turėtų mažinti sąskaitas, dirba ties riba, naudoja papildomą elektrinį šildytuvą kaip pagalbinę priemonę ir galiausiai suvalgo visą planuotą naudą.
Norint tikrai pajusti tą minėtą 30–40 procentų sutaupymą, reikia atkreipti dėmesį į kelis dalykus:
- Teisingą galingumo parinkimą pagal namo šilumos nuostolius, o ne pagal ploto kvadratūrą iš akies;
- Namo šiluminę izoliaciją – siurblys niekada nepataisys prastai apšiltinto stogo ar plyšiuojančių langų;
- Žemos temperatūros šildymo sistemas, tokias kaip grindinis šildymas, kurios leidžia siurbliui dirbti efektyviau nei tradiciniai radiatoriai;
- Reguliarią priežiūrą – užšalęs išoriniame bloke esantis garintuvas gali sumažinti našumą kone perpus.
Nakties tarifas ir protingas valdymas – nematomi sąjungininkai
Įdomu tai, kad didelė dalis taupymo potencialo slypi ne pačiame įrenginyje, o tame, kaip žmonės juo naudojasi. Šilumos siurblys, priešingai nei dujinis katilas, mėgsta stabilumą – geriau palaikyti pastovią, šiek tiek žemesnę temperatūrą visą parą, nei kas kelias valandas ją keisti aukštyn žemyn. Staigus temperatūros kilimas verčia įrenginį dirbti maksimaliu apkrovimu, o tai reiškia didesnes elektros sąnaudas per trumpą laiką.
Protingi termostatai, sujungti su nakties elektros tarifais, leidžia dar labiau optimizuoti procesą – namas šildomas tada, kai elektra pigiausia, o dieną sistema tiesiog palaiko sukauptą šilumą. Tai skamba techniškai, tačiau realybėje tai tiesiog reiškia vieną paprastą dalyką: mažiau nervų dėl sąskaitų paštą dėžutėje.
Kai skaičiai susitinka su kasdienybe
Realūs pavyzdžiai rodo įdomią tendenciją – namai, kuriuose šilumos siurblys derinamas su tinkama izoliacija ir protingu valdymu, per šildymo sezoną sutaupo ne teoriškai skambančius, o realiai apčiuopiamus pinigus. Kalbame apie šeimas, kurių sąskaitos iš 200 eurų per mėnesį sumažėjo iki 120–130, ir tai jau nebėra statistika iš brošiūros, o kaimyno pasakojimas prie kavos puodelio.
Vietoj taško – šiluma, kuri lieka namuose
Galiausiai viskas nusveria į vieną pusę – šilumos siurblys yra ne stebuklinga dėžė, o įrankis, kurio efektyvumas priklauso nuo to, kaip atidžiai jį parenkame ir kaip protingai juo naudojamės. Tie 40 procentų sutaupymo nėra pažadas, iškaltas akmenyje, bet ir ne mitas iš rinkodaros brošiūrų – tai realybė tiems, kurie neskuba, pasitaria su specialistais ir žiūri į savo namą kaip į vientisą sistemą, o ne atskirų detalių rinkinį. Šaltis lauke liks šaltis, bet nuo mūsų pačių priklauso, kiek jo įsileisime pro duris.
