Tikras iššūkis, bet visiškai įmanomas
Žinau, ką dabar galvojate – dar vienas straipsnis apie taupymą, kuriame patars atsisakyti kavos ir avokadų. Bet ne, šįkart bus kitaip! Sutaupyti tūkstantį eurų per tris mėnesius skamba kaip misija neįmanoma, ypač kai jau dabar jaučiate, kad pinigai tiesiog išgaruoja iš sąskaitos. Tačiau štai kas nuostabu: tai visiškai realu, ir jums nereikės gyventi kaip vienuoliui ar maitintis tik makaronais.
Pagrindinis triukas čia yra ne drastiški apribojimai, o protingas pinigų srautų perorientavimas. Mes kalbame apie maždaug 333 eurus per mėnesį arba apie 11 eurų per dieną. Kai taip pažiūri, jau nebe taip bauginančiai skamba, tiesa? Esmė ta, kad dauguma mūsų išleidžia šiuos pinigus visai nesusimąstydami – čia prenumerata, ten spontaniškas pirkimas, o va ten – „nuolaida”, kurios negalėjai praleisti.
Pirmiausia – sužinokite, kur dingsta jūsų pinigai
Prieš pradedant taupyti, reikia suprasti, kur tie pinigai iš tikrųjų keliauja. Ir ne, nebūtina vesti sudėtingų buhalterinių knygų ar naudoti dešimties skirtingų programėlių. Padarykite paprastą dalyką: per savaitę užsirašinėkite VISUS, net mažiausius išlaidus. Tas šokoladinis batonėlis prie kasos? Užrašykite. Parkavimas? Užrašykite. Tas „tik vienas” alus su draugais? Taip, ir jį užrašykite.
Po savaitės pažiūrėkite į sąrašą ir pasiruoškite nustebti. Dauguma žmonių atranda, kad išleidžia 50-100 eurų per mėnesį dalykams, kurių net neprisimena. Tai tarsi pinigų juodoji skylė – jie tiesiog dingsta nežinia kur.
Dabar suskirstykite savo išlaidas į tris kategorijas: būtinos (nuoma, komunaliniai, maistas), malonumai (restoranai, pramogos, drabužiai) ir „kas čia per velnias” (tos išlaidos, kurių net negalite paaiškinti). Trečioji kategorija – tai jūsų aukso kasykla. Būtent čia slypi lengviausiai sutaupomi pinigai.
Skausmingos tiesos apie prenumeratas ir automatinius mokėjimus
Gerai, dabar pasiruoškite nedideliam šokui. Išsitraukite banko išrašus už paskutinius tris mėnesius ir pažymėkite visus pasikartojančius mokėjimus. Netflix, Spotify, ta sporto klubo narystė, kurią naudojate kartą per mėnesį (jei apskritai), tas žurnalas, kurį užsisakėte prieš metus ir pamiršote atšaukti, debesų saugykla, kurią naudojate 10% jos talpos…
Vidutinis žmogus turi 3-5 aktyvias prenumeratas, apie kurias net negalvoja, ir jos kainuoja apie 50-80 eurų per mėnesį. Per tris mėnesius tai jau 150-240 eurų! Štai jums ketvirtadalis tikslo be jokių pastangų.
Bet nesustokite ties akivaizdžiomis prenumeratomis. Pažiūrėkite į savo telefono planą – ar tikrai naudojate visus tuos gigabaitus? Galbūt galite pereiti prie pigesnio plano? Draudimas – kada paskutinį kartą lygindavote pasiūlymus? Dažnai galima sutaupyti 20-30 eurų per mėnesį tiesiog paskambinus draudimo bendrovei ir paprašius geresnio įkainojimo.
Maistas – didžiausia taupymo zona be aukų
Dabar kalbėsime apie maistą, bet ne taip, kaip tikitės. Nesiūlysiu jums gyventi už centus ar atsisakyti visų malonumų. Vietoj to, pasidalinsiu strategija, kuri man asmeniškai sutaupo apie 150-200 eurų per mėnesį, o valgau geriau nei anksčiau.
Pirma, „maisto išvažiavimų” klausimu. Nebūtina visiškai atsisakyti restoranų ar kavos su draugais. Bet štai triukas: vietoj spontaniškų sprendimų, planuokite. Nuspręskite, kad per savaitę eisite į restoraną vieną kartą arba išgersite kavą su draugais du kartus. Kai tai tampa sąmoningu sprendimu, o ne impulsyvia reakcija, jūs ir toliau mėgaujatės, bet išleidžiate perpus mažiau.
Antra, pirkite su sąrašu. Skamba nuobodžiai, bet veikia fenomenaliai. Kai einate į parduotuvę su sąrašu ir (svarbiausia!) pavalgę, išleidžiate 30-40% mažiau. Tie spontaniški „o, tai atrodo skanu” pirkimai sudaro didžiulę išlaidų dalį.
Trečia, išmokite kelis greitus, skanius ir pigius patiekalus. Nebūtinai tapti šefu, bet žinoti, kaip per 20 minučių pasigaminti kažką gardaus, kas kainuoja 3-4 eurus, užuot užsisakius pristatymą už 15 eurų, per tris mėnesius sutaupo šimtus.
Socialinis gyvenimas be bankroto
Čia tampa sudėtinga, nes niekas nenori būti tas žmogus, kuris visada sako „ne” draugams. Bet yra protingesnis būdas. Būkite iniciatyvūs ir siūlykite alternatyvas. Vietoj baro – susitikimas parke su naminiu maistu. Vietoj kino – filmo vakaras namuose (su projektorių galite sukurti net geresnę atmosferą nei kine). Vietoj brangaus restorano – vakarienės namuose su draugais, kur kiekvienas atneša po patiekalą.
Stebėtina, bet dažnai draugai net labiau įvertina tokius susitikimus, nes jie autentiškesni ir leidžia geriau bendrauti. Be to, dauguma žmonių irgi nori taupyti, bet bijo tai pasiūlyti pirmieji.
Kai vis dėlto einate į brangesnę vietą, štai gudrybė: valgykite namuose prieš išeidami ir užsisakykite tik užkandį ar gėrimą. Vis tiek būsite socialinėje aplinkoje, bet išleisite trečdalį to, ką išleitumėte kitaip.
Drabužiai ir impulsyvūs pirkimai – tylieji biudžeto žudikai
Prisipažinkite – kiek drabužių jūsų spintoje vis dar turi kainų etiketes? Jei esate kaip dauguma žmonių, tai bent keli daiktai. Mes perkame ne todėl, kad mums reikia, o todėl, kad yra nuolaida, kad jaučiamės blogai, kad nuobodu, kad… priežasčių galima rasti milijoną.
Štai 30 dienų taisyklė: kai norite kažką nusipirkti (išskyrus būtiniausius dalykus), užsirašykite tai ir palaukite 30 dienų. Jei po mėnesio vis dar to norite – pirkite. Bet 80% atvejų po savaitės net nebeprisiminsit, ko norėjote. Ši paprasta taisyklė gali sutaupyti 100-200 eurų per tris mėnesius.
Kai tikrai reikia kažko naujo, pirmiausia pažiūrėkite į antrinę rinką. Facebook Marketplace, Vinted, vietinės skelbimų lentos – ten rasite beveik naujų daiktų už pusę kainos ar net mažiau. Ypač tai veikia su elektronika, sportinėmis prekėmis ir baldais.
Energija ir komunaliniai – nuobodu, bet efektyvu
Gerai, ši dalis tikrai neskamba jaudinančiai, bet čia galima rasti lengvų 20-40 eurų per mėnesį. Ir ne, nereikės šalti tamsoje!
Paprasčiausi dalykai: išjunkite prietaisus iš rozetės, kai jais nesinaudojate (budėjimo režimas vis tiek ėda elektros energiją), sumažinkite šildymą vienu laipsniu (to net nepajusite, bet sutaupysite apie 6% sąskaitoje), dušas vietoj vonios, LED lemputės vietoj įprastų.
Jei nuomojate, pasikalbėkite su šeimininku apie geresnę izoliaciją ar efektyvesnius prietaisus – tai naudinga abiem pusėms. Jei turite savo būstą, investuokite į paprastus dalykus kaip langų sandarinimas ar programuojamas termostatas. Tai atsipirks per kelis mėnesius.
Transportas – kur slypi daugiau, nei manote
Automobilis yra vienas didžiausių pinigų ryjikų, bet daugelis žmonių net nesuskaičiuoja tikrųjų išlaidų. Degalai, draudimas, remontas, parkavimas, plovimas – visa tai sudėjus gali būti 200-400 eurų per mėnesį.
Nebūtinai parduoti automobilį, bet pamėginkite eksperimentą: vieną savaitę per mėnesį naudokite viešąjį transportą, dviratį ar eidami pėsčiomis. Tai ne tik sutaupo pinigų, bet ir pagerina sveikatą. Jei dirbate iš namų bent dalį laiko, tai dar lengviau.
Jei važiuojate automobiliu, sujunkite keliones – viena didesnė išvyka parduotuvėms geriau nei trys mažos. Dalinkitės kelionėmis su kolegomis (carpooling). Patikrinkite padangų slėgį – netinkamas slėgis gali padidinti degalų sąnaudas 3-5%.
Kai viskas susideda į vieną paveikslą
Matote, kaip tai veikia? Nėra vieno didelio sprendimo, kuris staiga sutaupytų 1000 eurų. Tai daugybė mažų, beveik nepastebimų pakeitimų, kurie kartu sudaro milžinišką skirtumą. Ir štai kas svarbiausia – nė vienas iš šių pakeitimų nepadarys jūsų gyvenimo vargano ar liūdno.
Praktiškai, štai kaip tai gali atrodyti realybėje: atšaukiate 2-3 nenaudojamas prenumeratas (60 eurų per mėnesį), sumažinate maisto išvažiavimus perpus (80 eurų), atsisakote impulsyvių pirkimų (70 eurų), optimizuojate komunalines paslaugas (30 eurų), protingiau naudojate transportą (40 eurų), renkate pigesnes socialines alternatyvas (50 eurų). Štai jums 330 eurų per mėnesį arba 990 eurų per tris mėnesius!
Svarbiausias dalykas – pradėti. Ne kitą mėnesį, ne po atostogų, o dabar. Šiandien peržiūrėkite savo prenumeratas. Rytoj padarykite maisto planą savaitei. Poryt paskaičiuokite, kiek išleidžiate transportui. Po savaitės jau matysite rezultatus, o po mėnesio jausitės kaip finansų valdymo genijus.
Ir štai kas tikrai nuostabu – kai įprasite taip gyventi, pastebėsite, kad ne tik sutaupėte pinigų, bet ir jaučiatės geriau. Mažiau streso dėl finansų, daugiau sąmoningumo, ką perkat, daugiau kūrybiškumo ieškant alternatyvų. Galbūt net atrasite, kad kai kurie „pigūs” variantai jums patinka labiau nei brangūs.
Taigi, ar esate pasiruošę priimti šį trijų mėnesių iššūkį? Tas tūkstantis eurų laukia – jis tiesiog dabar išsisklaidęs po dešimtis smulkių, nereikalingų išlaidų. Jūsų užduotis – jį surinkti atgal. Ir kai po trijų mėnesių pamatysite tą sumą savo sąskaitoje, suprasite, kad tai buvo ne tik įmanoma, bet ir visai nesunku. Pirmyn!
