ŠV. JOKŪBO KELIAS LIETUVOJE

1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba (Council of Europe), kuri yra Strasbūre, paskelbė Santiago de Compostela deklaraciją, paskelbdama Šv. Jokūbo kelią ir jo atšakas visoje Europoje pirmuoju Europos kultūros keliu. Pagrindinė žinia – ta, kad Europa nėra vien politinis ir ekonominis projektas, o visų pirma ir visų svarbiausia – vertybėmis grįsta sąjunga, bendrystė, besiremianti į krikščioniškąsias Europos šaknis. Prie Deklaracijos pridėtame žemėlapyje yra ir Lietuva, per kurią nužymėtos dvi Šv. Jokūbo kelio atšakos. 

2009 m. Europos Parlamento narė dr. Laima Liucija Andrikienė įsijungė į Šv. Jokūbo kelio draugų parlamentarų grupę Europos Parlamente. Paskatinta kolegų europarlamentarų iš kitų šalių, 2012 m. Lietuvoje Laima Andrikienė pradėjo propaguoti Camino de Santiago – Šv. Jokūbo kelią, kuris veda į Santiago de Compostela katedrą. Pastaroji pastatyta toje vietoje, kur buvo rastas palaidotas Šv. apaštalas Jokūbas. Piligrimai traukia į Santiago de Compostelą nuo ankstyvųjų viduramžių iki šių dienų. 

2012 m. vasarą buvo išleista knyga „Šv. Jokūbo kelio šviesa / The Light of St James Way", lietuvių ir anglų kalbomis, 172 puslapių apimties, iliustruota Šv. Jokūbo bažnyčių fotografijomis. Knygos sudarytoja – dr. Laima Andrikienė, redaktorė – Valentina Čeplevičiūtė, nuotraukų autorius – Valdas Kilpys, žemėlapių autoriai – Birutė Nenortaitė ir Artūras Šiuipys. Ši knyga, kuri nuo 2012 iki 2014 m. sulaukė dar dviejų papildomų leidimų buvo platinama Lietuvoje ir užsienyje. 

Tada dr. Laima Andrikienė pradėjo „tiesti" ir Šv. Jokūbo kelius Lietuvoje. Viso didelio projekto globėju tapo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) plenarinėje sesijoje buvo priimtas sprendimas remti šį projektą, skleisti apie jį informaciją ir t.t. Lietuvoje yra keturi tarptautiniai Šv. Jokūbo keliai (Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus) bei vienas vidaus kelias – Šv. Jokūbo žiedas, jungiantis visas 11 Šv. Jokūbo bažnyčių Lietuvoje (Vilniuje, Švėkšnoje/Šilutės r., Onuškyje/Trakų r., Žiežmariuose/Kaišiadorių r., Jonavoje, Suvainiškyje/Rokiškio r., Punioje/Alytaus r., Kurtuvėnuose/Šiaulių r., Alantoje /Molėtų r., Joniškyje/Molėtų r., Rudiškiuose/Joniškio r.). Tiesa, į Šv. Jokūbo kelius jungiasi ir kitos šventovės. Iš viso Šv. Jokūbo keliai driekiasi per 40 (iš 60) Lietuvos savivaldybių. 

2013 m. birželį Laimos Andrikienės iniciatyva buvo surengtas pirmasis piligrimų žygis dviračiais Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje. Žygeiviai startavo Punske ir įveikę kelis šimtus kilometrų, aplankę Šv. Jokūbo vardo šventoves, finišavo Vilniuje. Žygio pabaiga sutapo su prasidedančia dr. Laimos Andrikienės surengta tarptautine konferencija „Vertybės ir politika II. Krikščioniškosios Europos šaknys.Camino de Santiago – pirmasis Europos kultūros kelias ir jo svarba postmodernioje Europoje". Konferencijoje dalyvavo ir pranešimą skaitė Santiago de Compostela deklaracijos autorius, buvęs Europos Tarybos generalinis sekretorius Marcelino Oreja y Aguirre, Europos Parlamento nariai, Lietuvos Vyriausybės ir Seimo nariai. 

Vėliau piligriminiai žygiai Šv. Jokūbo keliais Lietuvoje buvo surengti ir 2014, 2015, 2016 metais. 

Lietuvoje nuo 2013 m. spalio mėn. veikia Šv. Jokūbo kelio draugų asociacija, turinti apie 70 narių. Jie pasklidę po įvairius mūsų šalies regionus, daugiausiai narių reziduoja Kaune Asociacijos vadovai: 2013 - 2015 m.  prezidentas Dainius Varnas, 2015 - 2017 m. prezidentė Laima Kurantavičienė, 2017-2019 m. prezidentė Birutė Emilija Nenortaitė, valdybos pirmininkas Valdas Kilpys. Šiuo metu e.p. prezidentas Dainius Varnas. (jokuboasociacija@gmail.com).  Tarp asociacijos narių – nemažai kunigų, taip pat mokytojai, gydytojai, jauni profesionalai, žurnalistai, pensininkai. 

2016 m. gegužės 31 d. buvo įsteigta Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija, kuri šiuo metu vienija 25 Lietuvos savivaldybes:

Steigėjos:

  1. Alytaus rajono savivaldybė;
  2. Kaišiadorių rajono savivaldybė;
  3. Kalvarijos savivaldybė;
  4. Kauno miesto savivaldybė;
  5. Kretingos rajono savivaldybė;
  6. Lazdijų rajono savivaldybė;
  7. Marijampolės savivaldybė;
  8. Panevėžio miesto savivaldybė;
  9. Varėnos rajono savivaldybė.

Prisijungę Savivaldybės:

10. Šiaulių rajono savivaldybė;
11. Šiaulių miesto savivaldybė;
12. Rokiškio rajono savivaldybė;
13. Molėtų rajono savivaldybė;
14. Šilutės rajono savivaldybė;
15. Pasvalio rajono savivaldybė
16. Joniškio rajono savivaldybė;
17. Alytaus miesto savivaldybė;
18. Raseinių rajono savivaldybė;
19. Kelmės rajono savivaldybė;
20. Birštono savivaldybė;
21. Kauno rajono savivaldybė;
22. Trakų rajono savivaldybė;
23. Prienų rajono savivaldybė;
24. Elektrėnų savivaldybė;
25. Vilniaus miesto savivaldybė.

Šios savivaldybių asociacijos prezidentas – Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Mykolas Račkauskas, valdybos pirmininkas – Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Tokia asociacija Lietuvoje buvo reikalinga visų pirma dėl to, kad būtų galima oficialiai tęsti jau pradėtus Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje nustatymo, žymėjimo, koordinavimo bei viešinimo darbus. Asociacija stengiasi vykdyti koordinuotus veiksmus, kad būtų atkurtas ir įprasmintas šalia Šv. Jokūbo kelių, savivaldybių teritorijose esantis architektūros, kultūros ir gamtinis paveldas. Siekiama skatinti vietos gyventojų domėjimąsi krikščioniškosiomis Europos šaknimis, religija ir kultūra, tradicijomis ir paveldu, didinti su Lietuvos ir Bažnyčios istorija susijusių objektų lankomumą ir žinomumą.

Ši asociacija 2016 m. birželio 3 d. Portugalijoje vykusioje generalinėje asamblėjoje buvo priimta į Europos Šv. Jokūbo kelio federaciją, tapo jos visaverte nare, o Panevėžio miesto meras R. Račkauskas išrinktas jos viceprezidentu. Šiuo metu federacijos narės, kartu su Lietuvos Šv. Jokūbo kelio savivaldybių asociacija yra: Xunta de Galicia – Galisijos regiono (Ispanija) vyriausybė; Le Puy-en-Velay (Prancūzija) aglomeracija; Namuro provincija (Belgija); Asyžiaus (Italija) savivaldybė, Vilapouca de Aguiar (Portugalija) savivaldybė, Kujawsko – Pomorskie (Lenkija) savivaldybė bei Rothenburg Ob Der Tasuber (Vokietija) savivaldybė. Tuo būdu per Lietuvą besidriekiantys Šv. Jokūbo keliai buvo pripažinti tarptautiniu lygiu, Lietuva sugrįžo į Europos piligrimų kelių žemėlapį. Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje – oficialiai Europos kultūros kelių instituto sertifikuotas kultūrinis kelias.

 

2016 m. birželio 2 d. LR Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl Švento Jokūbo kelio per Lietuvą", kurio priede – 32 šventovių sąrašas. Tai – Šv. Jokūbo kelių stotys Lietuvoje (11 veikiančių Šv. Jokūbo bažnyčių ir dar po 7 šventoves kiekvienoje iš 7 Lietuvos vyskupijų). Vienintelis finansavimas Lietuvos Šv. Jokūbo kelio veikloms iš Valstybės biudžeto buvo Kultūros Paveldo Departamento skirti keramikiniai Šv. Jokūbo kelio ženklai skirti ženklinti Šv. Jokūbo kelio šventoves išskirtas Vyriausybės nutarime. 2018 metais baigtos ženklinti visos 32 nutarime paminėtos Lietuvos Šventovės. Šiuo metu rengiami Šv. Jokūbo kelių Lietuvoje žemėlapiai, atliekami kiti infrastruktūros kūrimo (nakvynės namai, kelių ir stočių žymėjimas specialiu ženklu) darbai. 2018 metais Kauno mieste atsirado ir visoje Europoje jau atpažįstamos bronzinės Šv. Jokūbo kelio kriauklės įspaustos grindinyje.