Šv. Jokūbo kelias Lietuvoje – parodoje ADVENTUR 2020

Iš vieno piligrimo dienoraščio

Arūnas Vismantas Šv. Jokūbo keliu išėjo 2019-ųjų gruodžio 12 dieną. Įveikęs 330 kilometrų #caminoprimitivo Šv. Jokūbo katedrą Santiago de Compostela mieste pasiekė gruodžio 22 dieną. 

Gruodžio 14

#mielasdienorasti, antra diena nakvoju vienas albergėj. Nesutikau kol kas nė vieno piligrimo. Tik mažas berniukas, laikęs kopėčias, kol tėvas valė lietvamzdį, pasakė: – buen camino. Vakarykštis albergistas patarė apsistoti Monasterio del Salvador. Jau buvau išsigandęs, kad vienuolyne liksiu vienas. Būtų neblogas dublis. Ale vienuolynas restauruojamas… Teko paėjėti iki kito miestelio. Atvariau, minkau telefoniuką, kad rast posūkį į albergę, o tas ratukus ekrane sukasuka sukasuka.... Jau net nervas buvo bepaimąs, ale žiū – sinjora iš tamsaus skersgatvio parein. Sakau: – buenos tardes senora, albergue municipale? (nepriekaištinga savo ispanų-žemaičių tarme su daug rankų judesių). O ji tiesia man ranką sveikintis. Sako: – (kaip ką tik po ispanų-anglų pamokos būtų) aš Monica, dirbu albergėj. Einam, nuvesiu. Nu ir va kaip – žinok, kada ko paklaust, ir bus liuks. Atėjom. Aprodė. Švaru, gražu, šilta. Pienas šaldytuve dar nesugižęs, nors seniai jau nieko nebuvo. Atidavė raktus ir išdūmė. Nu tai ką aš – spagečių prausbliūdį prasimaišiau ir vakaroju. Reiks pašokinėt ant 16 lovų Buenos tardes ir Jums! #caminoprimitivo #caminodesantiago #manocamino

Gruodžio 17

#mielasdienorasti, šiandien buvo ir žiemos su sniegu, ir vasaros saulės su maudynėmis, ir susikalbejimo, ir nelabai. Vasara su žiema matosi iš vaizdų. Kad su katinu galima Ispanijoj kalbėtis lietuviškai – irgi (aš kartais ir su ispanais lietuviškai pakalbu. Susikalbam). Bet su albergės savininke šnd buvo sunkiau. Ateinu iki albergės – užrakinta, bet parašytas tlf numeris. Skambinu. Visad pavykdavo susitarti. Pakėlė ragelį – nekalb niekaip kitaip – tik ispaniškai. Tada pasakiau kokius 20 ispaniškų žodžių iš pirmos internetinės pamokos. Ir ką manytumėt? Aišku – padėjo ragelį. Galvoju – bus blogai man. Saulytė jau žemyn, ir dar 17 km bus per skaudžiai. Tai ačiū Sandra Sandrita, kad virtualiai suvertėjavo. Ačiū Tau! Sužinojau, kad raktas prie dešinių durų po kelmuku pakavotas. Kaip man pačiam nedašuto iškart??? Tai dabar jau laimingas esu. Ir Jūs būkit. #caminoprimitivo #caminodesantiago

Gruodžio 18

#mielasdienorasti, šnd persivertimo diena. 1) persiverčiau į antrą kelio pusę. Iki Santiago liko apie 150 km. 2) persiverčiau per ribą – baigėsi Asturijas, įėjau į Galiciją. Įėjau su vėjeliu tokiu – ne ypač svetingu. Buvau pradėjęs lyginti, kas geriau: a) vanduo batuose ar b) žvyras akyse. Einu sau... lyginu lyginu. Galvoju – ilgai netruks. Turi pasitaisyt. Akurat! Pro tokį vienkiemį praeinant gaspadorius tarpdury abiem rankom moja ir šaukia: – kaffffee kafffeee!!! Nu sakau, kad jau čia taip kviečiat... Žodž., ūkininkai, Magdelena su Chose apsiliuobę sėdo kavytės gert. Dar kaimynas Chulio užėjęs, nu ir aš čia pasimakalavau. Sėdim... Sakau: – aš tai – lituano. O Chose kad nudžiugo. Sako: – Saaaboonyyysss, Jasikevičiuuus… Tik pašoko – ir į sandėliuką. Grįžo su grafinčiku grapos. Magdelena – iš paskos su sausainiukais... Ot Galicija sutinka! Vaišinuosi... Jaučiu, kad toj grapoj ne tik vynuogės, bet ir paties Chose rankų šiluma sudėta. Klausiu: ar patys varėt? Magdelena kokius 5 sí pasakė ir davaij su pirštu ore piešti, kaip ant viryklės Chose naminukės aparatūrą karc suinstaliuoja. Nu paskui ir tas vėjas aprimo. Tikiuosi, ir pas jus ramu. Linkiu to! #caminoprimitivo #caminodesantiago

Gruodžio 19

#mielasdienorasti, šnd Camino kaučino, ugdė ir mokino muny. Pylė lietum kaip iš kibiro, vėjas pūtė ir vertė mano celopaninį lietpaltį ant galvos. Ale nuotaika vis tiek link kalėdinės ir visks. Į pabaigą dienos – liepė kalėdinę dainelę pramokti, nes sakė, kad kitaip visai stogą nuraus. Nu ir mokinausi. #Kundababepadaryt. Bet už tai gavau visus apartamentus su puodu sriuuuubooosss, skanaus ir jums! #caminoprimitivo #caminodesantiago

Gruodžio 21

#mielasdienorasti, kaip ir dera šeštadieniui, Camino užtaisė pirties dieną. Matyt, nenorėjo atidėti visko rytdienai ir manęs murzino leist į Santiagą. Skalbė ir džiovino, pėrė vėjo vantomis ir vis kartojo, ir kartojo tai. Jaučiausi kaip katinas, patekęs į skalbyklę. Kai jau matydavo, kad mano nuotaika pradeda irgi drėkti, tada duodavo dovaną. Na, pvz., draugą pakeleivį. Paskui du draugus. O paskui ir visą vaivorykštę.

Šiandien jau ir albergėj gyvenam trise. Du mano kaimynai, kolumbietis ir rumunas, keliauja Camino Frances. Jie prausiasi jau beveik mėnesį. Smagumėlis! Ryt bandysiu pasiekti Santiagą.

Gruodžio 22

ateinu Čia.
Molis, iš kurio esu – tampa lyg minkštesnis.
Gal turiu nors mažytę galimybę
patiesinti kuprą,
aplyginti gumbus,
apglaistyti kas nuskilę?
Jis šypsosi ir stebi,
lyg vaiką, žaidžiantį smėlyje. #caminodesantiago #caminoprimitivo #santiagodecompostela